|
Turistų nutikimai
– Kaip nueiti iki Operos?
– Pa-pa-pasuuukittte pi-pi-pirmoooje sssaaan-ankryyyyžoooje į-į-į l-k-kairę, o o-o-o ppapaskui ttttieeesiaiii.
– Ar toli reikia eiti?
– N-nnee, – atsako miknius. – Vi-viviai nnetooli. j-jeeeei aaaš nne-mmi mikčioočiau, jū-jū-jūs ja-au-au bū-būtumėt nn-nuėjęs.
Kalnuose banditų gauja sustabdo turistų autobusą.
– Visiems išlipt iš autobuso! – šaukia gaujos vadas. – Mes apiplėšime moteris ir išprievartausime vyrus! A, velnias!... Atvirkščiai... išprievartausime moteris ir apiplėšim vyrus!
Iš autobuso galo pasigirsta švelnus moteriškas balsas, sklindantis iš simpatiško jaunuolio lūpų:
– O ne, šelmi! Kas pasakyta – pasakyta!
Grįžo turistas iš Prancūzijos. Draugai susirinko, klausia, kaip kas. Tas pasakoja:
– Savotiški žmonės, tie prancūzai! Jautrūs, linksmi! Dėmesingi ir nuovokūs! Štai sėdžiu aš kavinėje, o priešais − jauna prancūzė. Norisi su ja
pakalbėti, o aš nė mur-mur prancūziškai. Paimu servetėlę, nupiešiu ant jos stikliuką ir parodau merginai. Ji nusišypsojo ir prisėdo arčiau manęs.
Išgėrėme. Po to aš nupiešiau lėkštę su višta. Ji linktelėjo galvą. Pavakarieniavome. Dar išgėrėme. Ir, įsivaizduojate, ji ima servetėlę ir nupiešia lovą! Čia aš apstulbau: ir kaip ji sugebėjo įspėti, kad aš dirbu baldų fabrike!
Praplaukia garlaivis po nedidelę salą vandenyne, ant kurios kranto barzdotas vyras rėkia ir skeryčioja rankomis.
– Kas tai? – klausia keleivis kapitono.
– Neturiu supratimo. Kiekvienais metais kai mes čia praplaukiam jis visada eina iš proto.
Viešbutyje kabo užrašas: „Viskas klientams!“
– O pas jus tarakonų yra?
– Ne, bet jei Jūs pageidaujate...
– Aš supratau, ką reiškia skelbimas šiame viešbutyje: „ Kambariai nuo vieno svaro ir mažiau!“
– Ir ką gi?
– Aš nutariau pataupyti, užsisakiau kambarį už svarą ir visą naktį prasėdėjau tamsiame rūsyje.
Turistų grupė atvyko į kalnus. Visą dieną vaikščiojo, nuvargo, kojos virpa.
Gidas rodo:
– Štai per šitą rastą pereisime ir mes jau vietoje.
Turistai mato kad po kojomis apie 2 km gylio tarpeklis. Visi stovi ir bijo eiti. Staiga mato: vietos gyventojas eina per tą rastą ant kupros avį persimetęs.
Turistai pamatę šaukia:
– Seni, pernešk ir mus į kitą pusę, mes tau po dolerį duosime. Galėsi išgerti.
Jis apsisuko ir pradėjo pernešinėti po vieną. Benešiodamas pavargo, paskutinį nešdamas susvyravo ir pusiaukelėje numetė į bedugnę.
Kai jis nuėjo iki galo, turistai, pakraupę klausia:
– Kodėl tu taip padarei?
– Nieko baisaus, vienas doleris daugiau ar mažiau!
Keliaujantis prekybininkas nusipirko rokforo sūrio ir prieš išvažiuojant nusprendė viešbutyje papusryčiauti. Po valgio liko nemažas sūrio gabalas. Vežiotis nepatogu, o palikti nemandagu.
Nusprendė jį paslėpti po gėle. Pakėlė vazoną ir padėjo po juo.
Po kelių dienų iš viešbučio gauna telegramą:
„Pasiduodame, kur jūs jį padėjote?“
Turistas atvažiavęs į Lietuvą užmiršo skaičių 5.
Parduotuvėje prie prekystalio prašo:
– Man šešias bandeles, bet vienos nereikia.
Turistas viešbutyje:
– O kas čia ant anketos blanko?
– Tarakonas, sere.
– Aš nieko prieš, kad jūsų viešbutyje veisiasi tarakonai. Bet kai jie išlenda pažiūrėti kokį kambarį aš užsisakau, to jau perdaug. |
